ES viršūnių susitikime patvirtintas gelbėjimo paketas

Angelė Digaitytė - Juli 21, 2020

Keturias dienas Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos lyderių susitikime pasiektas kompromisas, kurį patvirtino 27 valstybės narės. Vokietijos Kanclerė Angela Merkel gali lengviau atsipūsti – pergalė buvo sunki. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią dieną pavadino istorine.

Tik pirmadienį buvo išspręsti du prieštaringiausiai vertinami klausimai, atveriantys kelią bendram susitarimui. Viena vertus, pagaliau buvo rastas kompromisas dėl „Corona“ programos pagrindų: vadinamosios taupiosios valstybės sutiko, kad bendros skolos bus kaupiamos ir pinigai eis į ES šalis kaip dotacija. Mainais Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija sutiko sumažinti bendrą „Corona“ programos dotacijų sumą nuo 500 milijardų eurų iki 390 milijardų eurų. Be to, 360 milijardų bus suteikiama kaip paskola. 70 procentų šios sumos bus išleista 2021 ir 2022 m., 30 procentų – 2023 metais.

Viršūnių susitikime nuspręsta pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 milijardų eurų paskolos, taip pat patvirtintas daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetas.  

Paketą sudaro 1,074 milijardo eurų kito septynerių metų biudžeto iki 2027 metų ir 750 milijardų eurų ekonominei ir investicijų programai.

Skirstymas visų pirma grindžiamas tuo, kiek ekonomika nukentės 2020 ir 2021 metais. 2022 metais mokėjimai už 2023 metus bus dar kartą patikrinti.

Europos Sąjunga nori tai panaudoti siekdama įveikti precedento neturintį ekonomikos nuosmukį ir išlaikyti ES vidaus rinką kartu. Tuo pat metu turėtų būti investuojama į labiau skaitmeninę ir klimatą tausojančią ekonomiką.

Pirmą kartą ES Komisijai leidžiama prisiimti dideles skolas. 750 milijardų eurų obligacijos bus naudojamos iki 2058 metų. Grąžinimą planuojama pradėti iki 2027 metų ir bus mokama iš ES biudžeto.

Vokietijos federalinė vyriausybė pabrėžė, kad krizės unikalumas pateisina šį unikalų veiksmą, bet tai neturėtų būti įstojimas į „skolų sąjungą“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį, priešingai, gyrė tai, kad ES pirmą kartą kuria bendrą skolą.

 Antrasis daug aistrų sukėlęs klausimas išspręstas pirmadienio vakarą: rasta formulė susieti ES mokėjimų susiejimas su teisinės valstybės principais, kurią priėmė visos 27 šalys. Pabrėžiama, kad turi būti apsaugoti ES finansiniai interesai ir svarbios įstatymų normos. Anksčiau Lenkija ir Vengrija griežtai priešinosi tokiam įstatymų viršenybės mechanizmui, juo labiau kad abi šalys yra teisiamos dėl pagrindinių ES vertybių pažeidimo. Tačiau kelios ES valstybės reikalavo šio mechanizmo. Kompromiso formulę sukūrė kelios šalys.

Nors ES pareigūnai tai vertina kaip reikmingą susitarimą, pasitarnausiantį ES šalių vienijimuisi, Lenkijos naujienų agentūra PAP citavo Lenkijos vyriausybės šaltinius sakydama, kad kaip tik šis susitarimas ES valstybes tik skaldys.

Vokietija iš viso galėjo užsitikrinti milijardą eurų papildomų lėšų ir turėtų gauti papildomus 500 milijonų eurų Rytų Vokietijos regionams iš kitos septynerių metų finansinės programos, kad „skatintų konkurencingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą“. Kiti 500 milijonų eurų yra skirti kaimo plėtrai.

Bendra europinė parama Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 milijardų eurų didesnė nei 2014-2020 metų biudžete.

Lietuvos Respublikos Prezidentas svarbiausią Baltijos šalių laimėjimą išskyrė didesnę paramą žemės ūkiui.  Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais. Tai padės užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas Europoje.

Kita Lietuvai svarbiausia eilutė – parama iš sanglaudos fondų – paskutiniame derybų etape nepasikeitė. Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama sanglaudos parama 2021-2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 procentų, nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio. Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 milijonų eurų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje numatoma skirti 490 milijonų eurų. Finansavimas Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities, turėtų siekti 189 milijonų eurų – viršūnių susitikimo metu ši suma padidėjo 50 milijonų. eurų. Iš naujojo ūkio gaivinimo fondo subsidijų forma valstybėms narėms numatoma skirti 390 milijardų eurų. Iš jų Lietuvai turėtų tekti apie 2,4 milijardų eurų. Kita dalis valstybėms bus teikiama paskolų forma – Lietuva iš fondo galėtų pasiskolinti 2,2 milijardų eurų.

Anot Lietuvos Respublikos prezidentūros pranešimo, bendra ES parama naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 milijardų eurų didesnė nei 2014-2020 metais, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma sieks 14,5 milijardų eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos.

Naujienos

Smurtas turi daug veidų. Atpažink jį

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo...

Tik nebijok. Netylėk

Durys užsidarė.  Po akimirkos Lina (vardas pakeistas – A. D.) išgirdo trinktelint laukujas duris. Petras išėjo. Moteris lengviau...

Ar žinai, kad gali atgauti dalį pinigų?

Dažnai užsienyje dirbantis žmogus nežino, jog kiekvienas legaliai užsienyje dirbantis Lietuvos pilietis gali pretenduoti į...