Filosofas, kuris mus moko iš amžių glūdumos

Angelė Digaitytė - Dezember 23, 2020

Imanuelis Kantas (1724-1804) gyveno Karaliaučiuje ramų gyvenimą. Gimė balniaus šeimoje, kai tėvas persikėlė į Karaliaučių. Jo senelis Richardas gyveno Klaipėdoje, o prosenelis… nemokėjo vokiškai: bylinėdamasis su savo žmonos giminėmis samdė vertėją.

Filosofas Imanuelis Kantas prie savo rašomojo stalo

Lietuvių istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė  teigė, kad filosofo motina buvusi Gotlibo Milkaus, lietuvių raštijos darbuotojo ir poeto, kuris pirmasis visuomenei pristatė Kristijoną Donelaitį, giminaitė. Rusų kalbininkai Vladimiras Toporovas ir Anatolijus Nepokupnas atkreipė dėmesį į Kanto pavardę ir manė, kad ji esanti neabejotinai lietuviška. 1953 metais vokiečių mokslininkai Gertrūda ir Hansas Mortensenai paskelbė išsamų I. Kanto kilmės tyrimą. Mokslininkai teigia, kad Kanto senoliai yra kilę iš dabartinio Šilutės rajono Kantvainių kaimo, esančio už 5 km į šiaurę nuo Priekulės. Filosofo protėviai gyvenę bei dirbę Šilutėje ir Rusnėje.

 Artimas šeimos draugas – pastorius Francas Albertas Šulcas, mokęs Kristijoną Donelaitį rašyti lietuviškai. Jis įtikino tėvus leisti Imanuelį mokytis, o ne siekti amato. Pastorius pranašavo vaikinui  šviesią ateitį. Imanuelis baigė valstybinę Karaliaučiaus gimnaziją, kuriai vadovavo pastorius F. A. Šulcas. Apie jį filosofas išsaugojo pagarbų atsiminimą.  Pastorius jaunuolį globojo ir šelpė.           
           Karaliaučiaus universitete I. Kantas studijavo įvairius dalykus, bet jam didžiausią įspūdį padarė filosofas Martinas Knutzenas, miręs pačiame jėgų žydėjime. Jo studijų metais Prūsija buvo Europos užkampis, bet palaipsniui kartu su būsimuoju mąstytoju brendo ir būsimoji agresyvioji Prūsijos valstybė, kėlusi Prūsijos lietuvininkams nerimą. Jie neturėjo jokių iliuzijų.

          Filosofas aukštino lietuvių kalbą, kvietė ją saugoti, palankiai vertino lietuvių būdą. Anot I. Kanto, lietuvis visiems ištiesia ranką. Jis mielai padarys viską, kas reikalinga. Jo „išdidumas yra visiškai skirtingas nuo vienos kaimyninės tautos (lenkų – J. B.) žmonių pasipūtimo, kai tarp jų yra kas nors kilmingesnis, nes tai greičiau savo vertės jutimas, reiškiantis drąsą ir laiduojantis jo ištikimybę“. I. Kantas buvo įsitikinęs, kad „lietuvis tikrai nusipelno, idant būtų išlaikytas jo charakterio savitumas, o kadangi kalba yra svarbiausia charakterio formavimo ir išlaikymo priemonė, tai kartu ir jos grynumas tiek mokykloje, tiek bažnyčioje“. Filosofas teigė, kad lietuvis „mažiau linkęs pataikauti negu jo kaimyninės tautos, su savo vyresniaisiais yra pratęs kalbėti kaip su lygiais – nuoširdžiai ir atvirai“. Lietuviai esą pareigingi, drąsūs ir žinantys savo vertę.

I. Kantas nuėjo sudėtingą gyvenimo kelią – nuo universiteto bibliotekininko iki rektoriaus. Bet I. Kantas pasišventė tik mokslui. Jis pasižymėjo nepaprastu punktualumu, griežtai tvarkė gyvenimo režimą. Kiekvieną dieną eidavo pasivaikščioti į parką tuo pačiu metu. Miestiečiai pagal tai net tikslindavo laiką… Knygos ir spauda lėmė jo mąstyseną. Jis neturėjo filosofinės aplinkos, kuroje būtų galėjęs klausyti ir ginčytis. Tai didino jo vienišumą ir uždarumą, formavo charakterį. Filosofas nepatyrė didelių sukrėtimų.

I. Kantas suformulavo daugybę hipotezių, bet buvo sunku jas įrodyti. Tai nedavė jam ramybės. Daugelį metų filosofai ginčijosi, kas sudaro pažinimo pagrindą. I. Kantas atskleidė žmogaus proto prieštaringumą. Jis neabejojo pasaulio objektyvumu, bet, pasak jo, kas pasaulis yra iš tikrųjų ir ką mes apie jį žinome, yra ne tas pat.

Nagrinėdamas grynąjį protą, I. Kantas išplėtojo mokymą apie proto idėjas, kurias vadino „suvokimo idėjomis“, neturinčiomis atitikmenų išoriniame jutimais suvokiamame pasaulyje. Pasak filosofo, yra trys  pagrindinės idėjos: psichologinė, kosmologinė ir teologinė. Jas apmąstydamas žmogaus protas susiduria su neišsprendžiamais prieštaravimais. I. Kantui rūpėjo problemos, su kuriomis susiduria žmogus, jų sprendimas. „Grynojo proto kritikoje“(1781) siekė nustatyti ribas, leidžiančias pažinti protą,  o veikale „Praktinio proto kritikoje“(1787) aiškino, kaip šį protą žmogus naudoja spręsdamas praktines, t.y. socialines, problemas.

Filosofas  išsamiai tyrinėjo laisvės problemą. Pasak I. Kanto, jeigu nebūtų laisvės, tai neturėtume ir moralės dėsnio. Moralę ir politiką mąstytojas siekė pagrįsti filosofiškai. Laisvė yra žmogaus egzistencijos pagrindas. Moralė gali būti legali, kurią sąlygoja protas, ir nelegali, sąlygota jausmų. Legali moralė remiasi pareigos vykdymu, nelegali – egoistiniais polinkiais.

Žmonės ne visuomet paiso pareigų. Moralę lemia dėsniai. Ji turi remtis aiškiais principais, iš kurių svarbiausias esąs kategorinis imperatyvas – tai yra proto įstatymas: „Elkis tik pagal tokią maksimą, kuria vadovaudamasis tu kartu galėtum norėti, kad ji taptų visuotiniu dėsniu. s<…> Bendras pareigos imperatyvumas galėtų skambėti: „Elkis taip, tarytum tavo elgesio maksima tavo valia turėtų tapti visuotiniu gamtos dėsniu“. Mes dabar tai suprantame paprasčiau: elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Moralę lemianti gamta, todėl ji natūrali.

         Remdamasis morale, filosofas aiškino ir socialines problemas. Įstatymų leidimas turi priklausyti liaudžiai, o patys įstatymai reikšti liaudies valią. Vienintelė valstybės valdymo forma yra respublika. Žmogus mato, kas yra, analizuoja, dažnai keikia valdžią, bet kaip visa tai pakeisti, nežino.

Žmogui būdinga kurti idealus, bet jie ilgainiui žlunga, o vietoj jų kuriami kiti… Svarbi žmogaus intelektinė veikla. Bet pavienis žmogus mirtingas. Istorija yra nemirtinga, joje kaupiasi vertybės, o tai sudaro pažangos esmę.

Filosofas bandė paaiškinti švietimo prasmę. 1784 metais parašytame straipsnyje „Atsakymas į klausimą, kas yra švietimas“ I. Kantas  bandė pagrįsti švietimo prasmę ir galimybes: „Švietimas yra žmogaus išsivadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio žmogus pats kaltas. Nesavarankiškumas yra nesugebėjimas naudotis savo protu kitų nevadovaujamam“.

Filosofas ir šiandiem mums primena, kaip reikėtų elgtis su  švietimu, jeigu norime, kad jis būtų visuomenės prioritetas.

Parengė istorikas, publicistas Juozas Brazauskas

Naujienos

Karantinas vėl pratęstas

 Šiandien posėdžiavę Vokietijos federalinių žemių vadovai ir kanclerė Angela Merkel nusprendė  karantiną visoje Vokietijoje...

Atminkime protėvių nuopelnus mūsų laisvei

Janina Survilaitė Meilė yra kurianti, meilė – tautos vertybių Tėvynės istorijoje išsaugojimo garantas ir tęsinys. Meilė tautai...

Po mirties apdovanotas Dr. Vincas Bartusevičius

Sausio 14 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų Globalios Lietuvos apdovanojimo „UŽ...