Kristijonas Donelaitis šiandien

Angelė Digaitytė - Januar 1, 2021

Sausio 1-oji – lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimimo diena.

Sukantis metų ir raštų ratui, Kristijonas Donelaitis (1714-1780)  jau trečią kartą kreipiasi į mus. Savo gimimu siūlydamas vėl pasverti ir įvertinti visa, kas per prabėgusius tris šimtus metų išgyventa, sukaupta ir įamžinta.

Kristijonas Donelaitis. Visit-kaliningrad.ru nuotrauka

K. Donelaičio šiandien esama visur: Lietuvoje, Vokietijoje, Rusijoje, Lenkijoje bei kitose artimesnėse ir tolimesnėse valstybėse. Jis tapo šiuolaikinės lietuvių kultūros demiurgu – jai gyvybės, įkvėpimo, savasties teikiančiu gaivalu.

Kristijono Donelaičio išskirtinumą sudaro tai, kad jis virto kelias tautas, įvairias literatūras suartinančiu, jų kultūrinį bei meninį kraštovaizdį formuojančiu, visuomeninį gyvenimą veikiančiu ir prasmingai veiklai telkiančiu fenomenu.

Tolminkiemio bažnyčia. Visit-kaliningrad.ru nuotrauka

Giliausias ir našiausias šaknis Donelaitis įleido lietuvių kultūroje. Jo kūriniai andainykštei lietuvių raštijai, susidėjusiai daugiausia iš religinių raštų, suteikė naują – grožinės literatūros – statusą. Kūriniai ją padarė tikra pasaulio literatūros dalimi. Pradedant XIX amžiaus pabaiga, visos lietuvių kūrėjų kartos stengėsi nustatyti savo santykį su Donelaičiu, jį išreikšti poezijos, prozos, dramturgijos, muzikos, dailės ir fotografijos meno kūriniais.

Vokiečių donelaitiana – visa, kas susiję su K. Donelaičio vardu – siekia lygiai tokius pat senus laikus. Nuo XX amžiaus vidurio prasideda kitų tautų Donelaičio recepcija, suartinusi jas anksčiau ir tebeartinanti šiandien su šimtamete lietuvių kultūra.

Pirmasis K. Donelaičio kūrybos tyrinėtojas ir skelbėjas buvo Martynas Liudvikas Rėza. Jis 1818 metais savo lėšomis išleido „Metus“ kartu su vertimu į vokiečių kalbą.

Donelaitis žymi ne tik kultūros prieauglį, bet taip pat laikų kaitoje patirtus nepataisomus nuosmūkius. Ši aplinkybė  apsunkina perskaityti Donelaitį autentiškai, iki galo suprasti jo savitumą. Tačiau lygia greta ji suteikia daugiau erdvės,daugiau galimybių perskaityti ir suprasti Donelaitį šiuolaikiškai, aktualiai. Kiekviena nauja karta tai gali ir privalo daryti.

Tolminkiemio klebonija. Visit-kaliningrad.ru nuotrauka

Poeto gimtinę žymi paminklinis akmuo ir 275 ąžuolai, pasodinti 1989 metais, jo 275-ųjų gimimo metinių proga. Jie turi augti, liudyti apie mūsų, gyvenančių šiapus ir anapus Nemuno, andai vadinto Chronu, gebėjimą saugoti ir puoselėti pasaulinę šlovę pelniusio rašytojo atminimą. Kristijono Dnelaičio vardas daugeliui žinomas, o kraštas, kuriame jo gyventa ir kurta prašosi mūsų pažinimo. Jis vadinamas Mažąja Lietuva.

Kiekvienos tautos dvasinėje istorijoje, jos kultūroje iki šiol nesuprastas Mažosios Lietuvos regionas. Verta priminti, kad čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji  lietuvių kalbos gramatika, pirmieji lietuviški giesmynai,  pirmasis Biblijos vertimas. Mažojoje Lietuvoje  nuo XVI amžiaus vaikai mokėsi iš lietuviškų katekizmų, o valdžia spausdino įsakus ir lietuvių kalba. Čia anksčiausiai pradėta rinkti liaudies dainas, patarles, mįsles, aprašinėti žmonių papročius.Čia pirmą kartą lietuvių kalba įtraukta į aukštosios mokyklos – Karaliaučiaus universiteto – mokymo programą. Čia atsirado pirmieji profesionalūs literatūrinio teksto nagrinėjimai, pirmasis lietuviškas periodinis leidinys, pirmasis grožinės literatūros kūrinys – Kristijo  Donelaičio „Metai“. Atrodė, kad Mažoji Lietuva turėjo tapti tautinės savimonės centru, kaip Florencija Italijoje ar Oksfordo grafystė Anglijoje, bet to neįvyko…

Parengė istorikas Juozas Brazauskas

Pagal knygą: „Kristijonas Donelaitis. Metų ir raštų ratas“. Sudarė Sigitas Narbutas. Vilnius, 2014

Paminklas K. Donelaičiui Bitėnuose. Gintaro Lazdyno nuotrauka

Naujienos

Karantinas vėl pratęstas

 Šiandien posėdžiavę Vokietijos federalinių žemių vadovai ir kanclerė Angela Merkel nusprendė  karantiną visoje Vokietijoje...

Atminkime protėvių nuopelnus mūsų laisvei

Janina Survilaitė Meilė yra kurianti, meilė – tautos vertybių Tėvynės istorijoje išsaugojimo garantas ir tęsinys. Meilė tautai...

Po mirties apdovanotas Dr. Vincas Bartusevičius

Sausio 14 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų Globalios Lietuvos apdovanojimo „UŽ...