Marija Dūdaitė: „Viskas įvyksta tada, kada lemta įvykti!“

Angelė Digaitytė - Dezember 25, 2020

Šį  šv. Kalėdų rytą, įsijungus feisbuką, akys užkliuvo už įrašo vienos jaunos lietuvės, neseniai pradėjusios operos dainininkės karjerą Karlsrūjės teatre, Marijos Dūdaitės „sienoje“, kurį Marija pasidalijo. Rašė jos buvusi vokiečių kalbos mokytoja Jurgita Lukienė:

„Baigiantis metams, malonu prisiminti savo mokinius ir studentus. Vis pamąstau, kaip jiems sekasi, ar nepamiršo vokiečių kalbos, kaip susiklostė jų gyvenimai. Džiugu, kad ne vienas iš jų parašo, susitinkame Lietuvoje ar Vokietijoje.
Prisimenu kiekvieną iš jų… Net įvairiausias smulkmenas… Malonu, kad dauguma nenuleidžia rankų ir keliauja ten, kur veda jų svajonė ir smalsumas.

Koncertas „Karmen Niujorke“ Šv.Kotrynos bažnyčioje su seserimi Ieva Dūdaite-Radžiūne. Fotografas Jonas Šopa

🎤Viena įsimintiniausių mano studenčių – Marija Dūdaitė. Gal todėl ir noriu pasidalinti istorija apie ją šiuo kalėdiniu laikotarpiu. Ji – geriausias pavyzdys tiems, kas sustoja, abejoja ar nebeturi jėgų mokytis, siekti.
Marija savo užsisispyrimo, ryžto ir kruopštaus darbo dėka sugebėjo išmokti vokiečių kalbą per kelis mėnesius, o tai yra neįtikėtinai greitai ir mažai kam pavyksta. Dažnai pagalvodavau, iš kur ji turi tiek valios? Net nežinau, kas tą kartą iš ko daugiau išmoko…
🎼Ji tuo metu buvo baigusi operinį dainavimą Lietuvoje ir labai norėjo studijuoti magistrantūrą Vokietijoje, o tam reikėjo pasiekti gana aukštą vokiečių kalbos lygį, kad ne tik galėtų susikalbėti vokiškai, bet ir per stojamojo egzamino vaidybos užduotį kalbėti šia kalba.“

Šis vokiečių kalbos mokytojos, beje, puikiai, be klaidų rašančios ir lietuviškai, įrašas sužadino prisiminimus.

Koncertas „Karmen Niujorke“ Šv.Kotrynos bažnyčioje su seserimi Ieva Dūdaite-Radžiūne. Fotografas Jonas Šopa

2019 metų rudenį važiuodama iš kaimyninio Prancūzijos Elzaso regiono namo į Liudvigshafeną prie Reino, užsukau pakeliui į mažo Pietų Pfalco miesteliuko parduotuvę. Akys užkliuvo už ant sienos kabojusio skelbimo. Net aiktelėjau. Į koncertą kvietė dvi lietuvaitės seserys – pianistė Ieva ir operos solistė Marija Dūdaitės. Klingenmiunsteryje. Tame mažame Pfalco miesteliuke. Už 50 kilometrų nuo mano namų. Nieko apie tas dvi merginas nežinojau, pirmąkart mačiau jų pavardes, bet labai panorau pasiklausyti jų koncerto.

Seserys Ieva ir Marija Dūdaitės su straipsnio autore. 2019 m. lapkritis. A. Digaitytės asmeninio archyvo nuotrauka

Į nedidelę, jaukią salę žmonių prisirinko nedaug, bet kas atėjo, tikrai nesigailėjo. Jau pirmuoju kūriniu – itin jautriai atlikta Jurgos arija iš Viačeslavo Ganelino miuziklo „Velnio nuotaka“ – muzikės užbūrė kiekvieną. Marija prisipažino mėgstanti stiprias moteris, todėl neatitiktinai jos pasirinktoje programos dalyje skambėjo sudėtingus likimus turėjusių muzikos kūrinių pagrindinių veikėjų, tokių kaip Karmen, arijos. Ieva atskirai skambino kūrinius iš 2019 metų spalį išleisto debiutinio kompaktinio disko „Tiersen meets Chopin“, skirto dviem labai skirtingiems kompozitoriams: mūsų laikų kūrėjui prancūzui Y. Tiersenui, puikiai pažįstamam iš filmo „Amelija iš Monmartro“ garso takelio, ir lenkų bei prancūzų kilmės XIX amžiaus romantikui F. Šopenui. Šie kūrėjai gyveno skirtingais laikotarpiais, bet juos sieja ne tik Paryžius: savo kūryba jie abu pralenkė savo laikmetį. Beje, šiemet Ieva buvo su šiuo albumu nominuota dviejose kategorijose – jaunojo atlikėjo ir solinio įrašo – geriausių klasikinės muzikos atstovų naujai Vokietijoje prestižinei premijai „OPUS CLASSIC 2020“, atsidūrusi tarp 450 geriausių Vokietijos 2020 metų instrumentalistų, dainininkų, dirigentų, kompozitorių.

M. Dūdaitės Mimi rolė iš G.Puccini operos „Bohema“, režisierius Haitham Assem Tantawy. Fotografas Jakob Schreiber

Seserys Dūdaitės kilusios iš Panevėžio. Abu tėvai, pagal profesiją architektas ir muzikos pedagogė bei choro dirigentė, dabar jau daug metų turintys laiptus gaminančią įmonę Kaune, patys yra meniškų sielų, išmokė dukteris gerbti, suprasti ir tausoti meną, kultūrą bei kūrybą. Vaikystėje būsimas muzikes supo pasakų knygos, senelio mokomi eilėraščiai, močiutės priežiūra ir mamos pianino juodos ir baltos spalvų klaviatūros žaismas. Mažytės būdavo neatskiriamos, tarp jų vyraudavo visiška vienybė. Kadangi Ieva vyresnė, kartais jausdavosi lyg antroji Marijos mama. Juk taip svarbu būti seseriai pavyzdžiu, jei įmanoma, netgi autoritetu! Namuose visada skambėjo muzika, juokas, pokalbiai iki išnaktų, vyravo jauki atmosfera. Šeima abiem seserims buvo ir yra visa ko pamatas ir pavyzdys. Čia jos išmoko savarankiškumo, disciplinos, darbštumo, tolerantiškumo ir kad nėra padėties be išeities.

Marija papasakojo vieną istoriją, jos nuomone, labiausiai atspindinčią tėvų šeimos modelį, vertybes ir tarpusavio santykių puoselėjimą. Jų mama nuo mažų dienų dukterims visada kartodavo: „Jeigu lysvėje vasarą rasite tik vieną vienintelę prinokusią braškę, tai jos nereikia valgyti pačiai, nereikia netgi dalintis su sese, bet reikia ją atiduoti sesei.“ Būtent taip jos ir užaugo kaip individės, moterys, atlikėjos, muzikantės ir seserys. Su savomis tvirtomis vertybėmis ir mąstymu, žinoma, atkeliavusiu būtent iš jų tėvų šeimos.

M. Dūdaitės Mimi rolė iš G.Puccini operos „Bohema“, režisierius Haitham Assem Tantawy. Fotografas Jakob Schreiber

„Bendras muzikinis pašaukimas mus sujungė dar kitoje plotmėje, kuri žodžiais neišreiškiama, tai kai kas, daug didingesnio ir kilnesnio. Galiu drąsiai teigti, kad sesuo yra mano geriausia draugė ir didžiausia įkvėpėja“, – sako Marija.

Vyresnioji Ieva, būdama šešerių, pati pareiškė norą mokytis muzikos mokykloje. Po patikrinimo jai buvo patarta rinktis fortepijoną. Vėliau sesers pėdomis pasekė ir Marija. Iš pradžių ji devynerius metus mokėsi groti smuiku, vėliau pasirinko klasikinį dainavimą.

M. Dūdaitės nuomone, gyvenime niekas nevyksta be reikalo ir be priežasties. Kartkartėmis peržiūrėdamos vaikystės nuotraukas ir vaizdo įrašus mato, jog jau ankstyvoje vaikystėje buvo aišku, jog muzika bus neatsiejama jų gyvenimo dalis. Abi seserys sutartinai tvirtina, kad muzika – jų pašaukimas: „Ji pasirinko mus, o mes pasirinkome ją.“ Mintis nebegroti buvo kilusi nebent paauglystės metais.
 
Abi seserys vienu metu studijavo prestižinėje Karlsrūhės konservatorijoje. Ieva pabaigė modernios muzikos magistrantūros studijų programą, Mariją – operinį dainavimą.

Miss Jessel rolė B.Britten operoje „Turn of the Screw“, režisierė Andrea Raabe. Fotografas Tom Kohler

Gyvenimas vėl kartu Vokietijoje po daugybės metų, praleistų atskirai, buvo itin svarbus abiejų seserų gyvenimo etapas. Jos viena kitą palaikė tiek emociškai, tiek karjeros prasme. Muzikės Dūdaitės kartu keliavo ir koncertavo vienoje scenoje kaip soprano ir fortepijono duetas „D&D“ įvairiose pasaulio šalyse: Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Anglijoje, Albanijoje, Amerikoje ir t. t. Būtent Vokietijoje seseris pakvietė sugroti turą Kinijoje, į kurį jos turėjo leistis 2020-aisiais.  

 Po to nepamirštamojo koncerto Klingenmiunsteryje seku abiejų seserų gyvenimo kelius, džiaugiuosi jų pasiekimais.

Apie Ievą Dūdaitę-Radžiūnę „Vokietijos lietuvis“ rašė jau ne kartą. Tai ji sugalvojo unikalų projektą – grojimo pianinu pradžiamokslio videopamokas.

Miss Jessel rolė B.Britten operoje „Turn of the Screw“, režisierė Andrea Raabe. Fotografas Tom Kohler

Pamačiusi vokiečių kalbos mokytojos J. Lukienės įrašą, parašiau Marijai žinutę, klausdama, kaip jai dabar sekasi, paprašiau prisiminti minėtas pamokas su mokytoja Jurgita.

Marija sakosi visada rinkdavosi „turbūt net ir sunkesnį kelią, nes toks buvo įdomesnis“, o jai patikdavo išbandyti save. Dar bakalauro studijų metu Lietuvoje sugalvojo išvažiuoti pagal „Erasmus“ programą į Italiją, nemokėdama kalbos. Po mėnesio buvimo ten jau kalbėjo itališkai! Tad pasiryžti toliau studijuoti Vokietijoje nemokant vokiečių kalbos buvo jau šiek tiek lengviau, nes žinojo, kad nepražus, jei kalbą ir prasčiau mokės. Tačiau vokiečiai iš stojančiųjų į magistrantūrą reikalavo aukšto kalbos lygio, per egzaminą ir pokalbis, ir perklausa – viskas vyko vokiškai. M. Dūdaitė išmokti vokiečių kalbą ir pasiruošti stojamiesiems turėjo tris mėnesius. Bet sako žinojusi, kad neturi kito kelio, kaip tik pradėti mokytis čia ir dabar. O noras išvažiuoti ir įgyti tos europinio lygio patirties buvo toks didelis, kad vien tik vokiečių kalbos mergina mokėsi po 14 valandų per dieną individualiai ir su privačiomis vokiečių kalbos pamokomis kiekvieną dieną su Jurgita Lukiene!

Miss Jessel rolė B.Britten operoje „Turn of the Screw“, režisierė Andrea Raabe. Fotografas Tom Kohler

Marija prisipažino: „Prieš pradėdama mokytis kalbos turėjau keistą susidariusią nuomonę, kad vokiečių kalba labai negraži ir nedaininga, bet pamenu, kaip pirmosios pamokos metu Jurgita dar pasakė, kad greitai pakeisiu savo nuomonę ir įsimylėsiu šią kalbą. Ir ji buvo labai teisi! Net nepastebėjau, kaip visas suvokimas apsivertė, kai pradėjau pažinti šią kalbą.“

Miss Jessel rolė B.Britten operoje „Turn of the Screw“, režisierė Andrea Raabe. Fotografas Tom Kohler

Kaip jauniausioji savo šeimoje Marija visada matė kitų pavyzdį – kaip atkakliai dirbo tiek seneliai, tiek tėvai, tuo labiau ir vyresnioji sesuo Ieva, kuri skynėsi jau savo kelią į muzikos pasaulį. Merginai  atrodė labai natūralu ir suprantama, kad kai nori kažką pasiekti, būtina stengtis. Ypatingai, kai jauti didelį stiprų vidinį pašaukimą – dainuoti scenoje.

Miss Jessel rolė B.Britten operoje „Turn of the Screw“, režisierė Andrea Raabe. Fotografas Tom Kohler

Nueinantys metai M. Dūdaitei buvo labai įvairiapusiški. Kupini iššūkių tiek psichologiškai, tiek fiziškai, bet kartu ir vidinių apdovanojimų metai. Metai, kai nebuvo lengva palaikyti „sportinę atlikėjos formą” ar motyvaciją dėl susiklosčiusių aplinkybių – atšauktų koncertų, turo po Kiniją ar nukeltų teatro premjerų. Tačiau taip pat tai buvo laikas, kai muzikė labiau pažino save, išmoko būti kantresnė ir neprarasti tikėjimo. Marija įsitikinusi: viskas vis vien įvyksta tada, kada lemta įvykti! Juk vis gi teko patirti tas pirmąsias jaudinančias repeticijas ir premjerą Karlsruhės teatro (Badisches Staatstheater Karlsruhe) scenoje, tik savu – kitu laiku, kai dar labiau to laukusi ir mėgavosi kiekviena galimybe būti scenoje. Tai spėjo patirti būdama 26 metų, likus tik kelioms savaitėmis iki jos 27-ojo gimtadienio. Išsipildė viena iš didžiausių M. Dūdaitės gyvenimo svajonių – ji turėjo pirmąją gyvenime premjerą teatro scenoje. Galimybėms leidus, atsidarius trumpam teatrams, nukėlus premjerą iš gegužės 31 dienos į spalio 17-ąją, Marija F. Lehàro operetėje „Linksmoji našlė” (Die lustige Witwe) atliko vienos iš grisečių (Grisette) – kabareto šokėjų – vaidmenį. Tai buvo pirmasis vaidmuo teatre ir teko ne tik dainuoti, bet ir patobulinti šokio įgūdžius – įkūnyti dainuojančią kabareto šokėją! Anot Marijos, mažas vaidmenukas, tačiau buvo itin smagu! Ir svarbiausia – patirtis tikroje teatro scenoje! Pirmoji! Net Lietuvoje dar neteko Marijai patirti garbės stovėti teatro scenoje.

Dabar M. Dūdaitė, kol kas atostogaujanti Lietuvoje (pavyko laiku grįžti!), labai laukia, kada vėl Vokietijoje atsidarys teatrai ir galės tęsti savo pasirodymus džiugindama žiūrovus.

M. Dūdaitė F. Lehàro operetėje „Linksmoji našlė”. Fotografas Falk von Traubenberg
M. Dūdaitė F. Lehàro operetėje „Linksmoji našlė”. Fotografas Falk von Traubenberg
M. Dūdaitė F. Lehàro operetėje „Linksmoji našlė”. Fotografas Falk von Traubenberg

Naujienos

Karantinas vėl pratęstas

 Šiandien posėdžiavę Vokietijos federalinių žemių vadovai ir kanclerė Angela Merkel nusprendė  karantiną visoje Vokietijoje...

Atminkime protėvių nuopelnus mūsų laisvei

Janina Survilaitė Meilė yra kurianti, meilė – tautos vertybių Tėvynės istorijoje išsaugojimo garantas ir tęsinys. Meilė tautai...

Po mirties apdovanotas Dr. Vincas Bartusevičius

Sausio 14 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų Globalios Lietuvos apdovanojimo „UŽ...