Mirusios išeivijos balsai?

Angelė Digaitytė - Oktober 21, 2020

Janina Survilaitė

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą man teko susitikti su pirmais Lietuvos Respublikos  diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo Algirdo Mykolo  Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „Išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų  kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“

Niekada nepamiršiu, kaip senukams išeiviams toks sovietinis atgimusios Lietuvos diplomatų atsiliepimas apie juos buvo nepaprastai skaudus…Todėl ir prie naujų emigrantų išeivijos istorinės veiklos  klastojimų vis norisi grįžti…

2020 metais leidykla „Homo liber išleido mano knygą „Paralelės“ (Vilnius, 2020), kurioje vėl kalbu apie išeivijos veiklos istorines vertybes. Po knygos pasirodymo paaiškėja, kad šiandien nuoširdžių skaitytojų ratas jau žymiai platesnis. Jų atsiliepimai patvirtina, kad jau nusibodo domėtis Lietuvą palikusių emigrančių kuriamais fantastiniais romanais apie jų likimų stebuklus ištekėjus už milijonierių ir daugiau domimasi istorine išeivijos veikla.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvio išeivio, talentingo poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė prisipažįsta, kad apie Vakarų Europos išeivijos politinę kultūrinę veiklą jos žinios buvo skurdžios.
Vienos leidyklos redaktorė iš Lietuvos rašo, kad per 30 atgimusios Lietuvos metų išeivijos tema teko skaityti labai nedaug, todėl „Paralelės“ jai naudingos susipažinti su prieškario Lietuvos elitu, prievarta palikusiu Tėvynę, ir atsidūsta, kad jeigu mūsų tautos elitas nebūtų priverstas Lietuvą palikti, šiandien turėtume kitokią savo valdžią ir vyriausybę.

1999-2005 metais, tvarkant Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) archyvus knygai „Alpių lietuviai. Alpenlitauer“, šiandien jau mirusi Šveicarijos išeivija atrinko svarbiausius faktus apie savo istorinę politinę veiklą, siekiant laisvės okupuotai Lietuvai. Kadangi Lietuvos okupantų vyriausybė pokaryje tuojau panaikino Lietuvos diplomatines tarnybas, Šveicarijos išeiviai savo bendruomenę sukūrė griežtai laikydamiesi visų Tarptautinės konvencijos įstatymų, siekdami užsienyje toliau tęsti alternatyvius buvusios Lietuvos diplomatijos išsikeltus uždavinius, organizuoti pasipriešinimą prieš Lietuvos okupaciją: „Ko negali vykdyti mūsų broliai sovietiniame režime, tą darysime mes laisvąjame pasaulyje,“ –  aiškiai įrašyta pasaulio lietuvių išeivijos  archyvuose.

(Net po 15-iolikos metų malonu prisiminti, kaip redaguojant knygą „Alpių lietuviai“ talkino senieji išeiviai: ŠLB Garbės pirmininkas dr. V. Dargužas, ŠLB kapelionas, buvęs su bendruomene nuo ŠLB įkūrimo (1952-02-17) iki mirties (2010), kunigas profesorius  Jonas.Juraitis, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ ilgametis korespondentas Vakarų Europai N. Prielaida, pasaulyje garsus Berno biochemijos mokslų daktaras mokslininkas-išradėjas dr. A. Kušlys ir kt. Aiškiai mačiau, kaip išeiviams buvo svarbus teisingai suvoktas jų antisovietinės veiklos išlikimas bendrojoje Lietuvos istorijoje.)

Be politinės, kultūrinės išeivijos veikloje per archyvus sužinotų pasiekimų, aš niekada nepamiršiu ir lietuvių kalbos žinovo, Vakarų Europoje reikšmingų teologijos filosofijos mokslo darbų, parašytų italų ar vokiečių kalbomis, autoriaus, kunigo prof. Jono Juraičio kalbinių pamokymų (pvz.: žodis „kontekstas“ turi būti pakeistas lietuvišku „teksto audinys“, „emocijos“ – puikiu lietuvišku žodžiu „jausmai“ ir t.t., ir t.t.) Tiems, kas pažino kun. J. Juraitį, 1990-2000 metais profesoriavusį Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir Lietuvos dvasinėse seminarijose, žino, kokia gili jo erudicija, mokslo, kultūros, istorijos, pasaulio politikos pažinimas, jo šmaikštumas pašiepiant nesąžiningumą, nerąštingumą, tinginystę, aroganciją, snobizmą…

Kai 2005 metais Šveicarijoje įsikūrusios katalikiškos organizacijos „Solidarity“ leidykla išleido „Alpių lietuvius. Alpenlitauer“, visi bendro likimo bičiuliai (ŠLB sąrašuose jų tada gyvų buvo 22) labai džiaugėsi. Kun. Prof. J. Juraitis 2005-ųjų Vasario 16-ąją sakydamas pamokslą Ciuricho Marijos Lourdes katalikų bažnyčioje ir pristatydamas knygą, teigė: „Knyga atspindi mūsų senosios kartos penkiasdešimtmečio veiklą dėl Tėvynės laisvės ir Valstybės atkūrimo, todėl šiandien turime savo Valstybę ir savo laisvę. Džiaugiamės, kad ir mūsų pagalba kovoje kartu su Lietuvos broliais nėra bereikšmė“.

Išeiviai šventai tikėjo, kad unikalūs archyvų faktai, surikiuoti dokumentinėje jų knygoje amžinai išliks, kad niekada niekas neišdrįs juos suklastoti. Tačiau atsitiko priešingai: naujieji emigrantai, įstoję į senųjų išeivių teisėtai sukurtus garbingus „bendruomeninius namus-ŠLB“ ėmėsi begėdiškų klastuočių, kurių nei viena LR atsakinga institucija iki šiol nepaneigė… (Apie tai plačiau galite skaityti čia. – A. D.)

 Reikia pripažinti, kad Šveicarijos lietuviai, turėdami oficialią, teisiškai įkurtą ir krašto valdžios pripažintą politinę organizaciją ŠLB, turėjo  palankias politinio veikimo sąlygas prie Jungtinių Tautų Ženevoje ir galėjo išnaudoti kiekvieną progą garsinant pasauliui savo Tautos kovą prieš neteisėtą okupaciją. Iš daugelio jų kovos pavyzdžių pateiksiu vieną: archyvai skelbia, kad 1985 metais ŠLB valdyba įteikė memorandumą Šveicarijos konfederacijos vyriausybei, JAV prezidento Reiganui (Reagan) Ženevoje susitikus su Sovietų sąjungos generaliniu sekretoriumi Michailu Garbačiovu. Memorandume rašoma: „Šveicarijos LB dviejų didžiųjų valstybių vadovų susitikimo proga prašo Šveicarijos vyriausybės pareikšti M. Garbačiovui, kad Baltijos kraštai turi gauti apsisprendimo teisę. Teisę grįžti į demokratinių tautų šeimą, kur jos buvo prieš Molotovo-Ribentropo paktą.“

1985 metų kovo 26 dienos rašte iš Berno Šveicarijos Vyriausybės 1-jo Politinio skyriaus vadovas F. Pianca ŠLB pirmininkui N. Prielaidai atsakė:

            “… Šveicarija nepripažino Baltijos respublikų inkorporacijos į Sovietų Sąjungą. Toji pozicija nebus keičiama ir ateityje…“ (žr. visas raštas orginalo (prancūzų kalba) „Alpių lietuviai“ p. 168).

„Gavus tokį reikšmingą patvirtinimą, kuris buvo išsiuntinėtas visoms pasaulio tautoms, mums ritosi džiaugsmo ašaros,“ – iki mirties prisiminė senoji Šveicarijos karta.

 Lietuvos išeivija – reikšmingiausias laisvės trokštančios Tautos balsas pasaulyje! Išeivija yra toli nuėjusi pasaulyje pripažintais moksliniais pasiekimais, europinės krikščioniškosios demokratijos tobulumu, todėl niekingi sovietiniai sragteliai tiesiog yra per menki sudirbti išeivijos veiklos istorinius faktus, nors ir kiek besistengtų.

Kai 2020 birželį kažkuri Lietuvos televizija parodė žurnalisto Vytauto Matulevičiaus filmą „280 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“, jo turiniu liko sukrėsta ne tik Lietuva, bet ir visas lietuviškas  pasaulis.  Tai pasakojimas jau ne apie mažus niekingus sraigtelius, o apie ypač Lietuvai pavojingus monstrus, siekiančius pribaigti Lietuvos Valstybę. Reiškia sovietinės kremlinės pajėgos dirba sutelktai, o LR valdžia leidžia savo teisinėje Tėvynėje viešpatauti tiems, nuo kurių per stebuklą išsivadavo?..

  Žurnalistas Česlovas Iškauskas  tą patį praėjusį birželį savo straipsnyje: „Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai?“ (alkas.lt) perspėja: „… už Lietuvos sienų girdime brazdančius ginklus, grasinančius šūkius, Ukrainos, Krymo, Gruzijos pavyzdžius. Taip, ir Lietuvos likimo klausimas ne iš fantastikos srities…“

Lietuvos partijų programose vėl skamba kilnūs tikslai: „istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimas“, tačiau kas gali paneigti, kad realybėje dar nevaržomai Lietuvoje ir emigracijoje ir toliau darbuosis veikėjai, kuriems legaliai bus leidžiama veikti priešingai?

 „Išoriniai okupanatai išsidangino, tačiau vidinė okupacija neišnyko. Jeigu būtų kitaip, dabar mes turėtume pilietinę visuomenę, o ne avių bandą, kuri nesugeba analitiškai, kritiškai mąstyti. Avių bandą, kuri išrenka auksaburnius pažadukus, kuri abejinga neteisybei ir neužjaučia svetimo skausmo.“(Povilas Gaidelis)

Pabaigoje noriu padėkoti leidyklos „Homo liber“ redaktorei p. Teresei Gužauskienei, nepabijojusiai ypatingai sunkaus redagavimo darbo sutikrinant visus keliolikoje dešimčių PLB archyvų paskelbtus išeivijos veiklos faktus ir parengusiai Lietuvos Valstybės istorijai reikšmingą knygą „PARALELĖS“.

„Bet Katedra privalo būt teisinga!/ O jei bent vienas melo akmenėlis/
Į pamatus paklius – tai vargas jai/ Ir tau, ir mums visiems!“
(Just. Marcinkevičius)

Naujienos

Smurtas turi daug veidų. Atpažink jį

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo...

Tik nebijok. Netylėk

Durys užsidarė.  Po akimirkos Lina (vardas pakeistas – A. D.) išgirdo trinktelint laukujas duris. Petras išėjo. Moteris lengviau...

Ar žinai, kad gali atgauti dalį pinigų?

Dažnai užsienyje dirbantis žmogus nežino, jog kiekvienas legaliai užsienyje dirbantis Lietuvos pilietis gali pretenduoti į...