Mokyčiausias lietuvis humanistas

Angelė Digaitytė - Januar 8, 2021

Sausio 8-oji – pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo „Katekizmo“, gimtadienis.

Antanas Rimantas Šakalys. Martynas Mažvydas

Didžiausias  Reformacijos nuopelnas – ji pažadino tautinę sąmonę ir paskatino tautinių valstybių kūrimąsi. Daugelis tautų į pirmą vietą iškėlė gimtosios kalbos vartojimą.

Karaliaučiaus universitete, įkurtame 1544 metais,  mokyčiausi lietuviai buvo profesoriai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis ir… studentas Martynas Mažvydas. Pastarajam buvo lemta įgyvendinti profesorių sumanymą – spausdinti lietuviškas knygas. Martyno Mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga – protestantiškas „Katekizmas“ išėjo 1547 metais Karaliaučiuje.

M. Mažvydo gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad gimė 1510 metais paprūsėje – Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože, smulkiųjų bajorų šeimoje. Gyveno nepasiturinčiai, nes stodamas į Karaliaučiaus universitetą įmokėjo mažiausią, vieno grašio, mokestį.Yra duomenų, kad M. Mažvydas dėstė Abraomo Kulviečio įsteigtoje mokykloje Vilniuje. Ją uždarius, buvo vyskupo Povilo Alšėniškio persekiojamas ir net  kalinamas, todėl save vadino protestantų „pirmuoju kankiniu“.

Pasitraukusį iš Vilniaus Mažvydą globojo Žemaičių seniūnas J. Biliūnas (Bilevičius), reformatų šalininkas. 1546 metų pavasarį landydamasis Vilniuje, Prūsijos kunigaikštis Albrechtas paprašė Biliūno, kad jis kuo greičiau atsiųstų į Karaliaučių kelis mokytus vyrus, gerai mokančius lietuvių kalbą, kurie galėtų tapti pastoriais tarp Prūsijos lietuvių. Atsirado ir norinčių mokytis Karaliaučiaus universitete. Tarp jų ir M. Mažvydas. Jis įstojo į universitetą kaip kunigaikščio stipendininkas ir greitai, per pusantrų metų, jį baigė.

Kunigaikštis pasikvietė  Mažvydą ne tik dirbti pastoriumi, bet ir leisti protestantiškas lietuviškas knygas, nes prieš metus buvo mirę A. Kulvietis ir S. Rapalionis.

M. Mažvydo „Katekizmas“ | Vikipedia.org

1947 metų metų sausio 8 dieną Karaliaučiuje (dabar Kaliningradas, Rusija) Pirmoji protestantiška lietuviška knyga „Katekizmas“ – didžiausias M. Mažvydo nuopelnas lietuviams protestantams. Jis pasirodė dar tuo metu, kai M. Mažvydas studijavo. Jame pastorius panaudojo ne tik savo, bet ir kitų autorių lietuviškus tekstus. Sudaryti tokį leidinį anuomet buvo sunku – reikėjo turėti nemažai mokslinių ir literatūrinių sugebėjimų ir reikėjo atrinkti iš įvairiausių katekizmų tai, kas svarbiausia, visai neturint lietuviško pavyzdžio. M. Mažvydas kunigaiščio Albrechto pavedimu bei lėšomis ėmėsi šio darbo. Katekizmas buvo parankinė krikščionio knyga, kurioje trumpai išdėstyti protestantų tikėjimo ir dorovės pagrindai. Jis daug kuo atstojo ir elementorių, iš jo mokytasi skaityti ir rašyti.

M. Mažvydo „Katekizmas“ buvo skirtas protestantų pastoriams ir išsilavinusiems aukštuomenės sluoksnio žmonėms, kad jie mokytų beraščius paprastus žmones protestantų tikėjimo tiesų, juos šviestų.Tai akcentuojama leidinio pratarmėje: „ Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit. Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti.

               Po pratarmės eina elementorius – „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“. Čia pateikta pirmoji abėcėlė, pritaikyta lietuvių kalbos garsams  reikšti, vartojami lietuviški raidžių pavadinimai, spausdinami skaitymo skiemenimis pratimai. Prie „Katekizmo“ pridėtas giesmynėlis – giesmės su gaidomis. Giedojimas buvo esminė protestantų pamaldų dalis.

            Baigęs universitetą, M. Mažvydas svarstė, kur dirbti – Labguvoje ar Ragainėje. Pasirinko Ragainę. Čia pastoriavo visą likusį gyvenimą. Ragainėje 1563 metais ir buvo palaidotas. 

            Iki mūsų dienų išliko du pirmosios lietuviškos knygos egzemplioriai.Vienas jų saugomas senajame Vilniaus universitete.

         M. Mažvydo knyga paskatino lietuvių tautinės kultūros raidą. Lietuvių kalba  iš šnekamosios virto rašytine, literatūrine kalba. M. Mažvydo „Katekizmas“  ragina puoselėti gimtosios kalbos jausmą, kuriam privalome būti ištikimi visą sąmoningą gyvenimą.

Pagal pirmą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje išleistą mokyklinį vadovėlį „Lietuvos istorija: nuo seniausių laikų iki Liublino unijos“ (Kaunas: Šviesa, 1994) parengė jo autorius istorikas, publicistas Juozas Brazauskas

Naujienos

Karantinas vėl pratęstas

 Šiandien posėdžiavę Vokietijos federalinių žemių vadovai ir kanclerė Angela Merkel nusprendė  karantiną visoje Vokietijoje...

Atminkime protėvių nuopelnus mūsų laisvei

Janina Survilaitė Meilė yra kurianti, meilė – tautos vertybių Tėvynės istorijoje išsaugojimo garantas ir tęsinys. Meilė tautai...

Po mirties apdovanotas Dr. Vincas Bartusevičius

Sausio 14 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų Globalios Lietuvos apdovanojimo „UŽ...