Smurtas turi daug veidų. Atpažink jį

Angelė Digaitytė - November 25, 2020

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu). Šios prievartos tikslas – įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Smurtas laikui bėgant stiprėja. Nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia ne tik moterys, bet ir vyrai, bet, deja, moterys dažniau.

 Ulrike Mai,  Pixabay  nuotrauka

Kontroliuojančiu elgesiu yra siekiama partnerę paversti pavaldžia ir (arba) priklausoma ją izoliuojant nuo paramos šaltinių, išnaudojant jos resursus ir gebėjimus asmeninei naudai, atimant iš jos priemones, reikalingas nepriklausomybei, pasipriešinimui ir išsigelbėjimui, reguliuojant kasdienį elgesį.

Prievartinis elgesys – tai užpuolimo, grasinimų, žeminimo ir bauginimo ar kitokios prievartos veiksmas ar jų visuma, kuriais siekiama pakenkti, nubausti ar įbauginti partnerę.

Kas dieną Vokietijoje pasikėsinama nužudyti esamą ar buvusią gyvenimo draugę. Kas trečią dieną TAI įvyksta…

Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti viena arba keliomis iš šių formų.

Kai partneris į tave mėto daiktus, tave tampo už plaukų, tave kandžioja, stumdo, muša, spardo, žaloja tave degindamas, užrakina tave patalpose ir panašiai, tai yra fizinis smurtas.

Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16–44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Smurtas sukelia mirtį ir sutrikdo sveikatą dažniau nei vėžys ar eismo įvykiai.

Kai partneris tave pravardžiuoja, riboja tavo bendravimą su kitais asmenimis, pavyzdžiui, draugais, šeimos nariais, kai bando nuteikti prieš tave vaikus, kai grasina, jog pakenks tau svarbiems žmonėms ar naminiams gyvūnams, kai tikrina tavo telefoną, kompiuterį, skaito Tau skirtas žinutes, laiškus, kai tave verčia daryti nelegalius dalykus, nuolat tave kritikuoja ar bando sugėdinti kitų žmonių akivaizdoje, kai grasina, kad nusižudys, jei tu jį paliksi, kai tikrina ir kontroliuoja, ką darai, skaitai, su kuo susitinki, kalbi ir panšiai, tai yra psichologinis smurtas.

Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau, kai jie tampa reguliarūs ir sąmoningai nukreipiami į žmogui jautrius klausimus, šiuos išpuolius tikslinga vertinti kaip psichologinį arba žodinį smurtą.

Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad  neįskaudintų.  Tačiau  smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Smurtautojas sąmoningai pasirenka tuos jautrius aspektus, kurie leidžia skaudinti, žeminti ir bauginti žmogų.

Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Tai gali būti grasinamieji veiksmai (be fizinio ar žodinio smurto elementų), kai primenami ankstesnio smurto epizodai arba asmuo sąmoningai ignoruojamas ar neprižiūrimas.

Jei partneris kontroliuoja tavo išlaidas, neleidžia tau dirbti, gadina tau priklausančius daiktus, neleidžia naudotis šeimos pinigais, , nesilaiko finansinių įsipareigojimų, nemoka alimentų ir panašiai, tai yra ekonominis smurtas.

Ekonominis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Tačiau gera moters ekonominė padėtis nebūtinai pašalina smurto grėsmę santykiuose, nes ši aplinkybė gali sukelti konfliktus dėl statuso ir smurtinių santykių nutraukimo.

Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas  dirbti  ir  asmens  pašalinimas  iš  sprendimų  priėmimo  proceso.  Daugybėje  šalių ekonominis smurtas yra įteisintas, pavyzdžiui, kai vyrui suteikiama visa teisė disponuoti žmonos nuosavybe arba žmonių grupėms neleidžiama dalyvauti rinkimuose.

Jei partneris su tavimi mylisi prieš tavo valią, jei verčia daryti tai, kas tau nepriimtina, jei grasina tave palikti, jei nesutiksi su juo mylėtis, jei besimylint partneris meluoja apie apsaugos priemonių naudojimą, jei partneris verčia tave stebėti pornografinio pobūdžio vaizdus ir (arba) juos atkartoti, jei partneris verčia tave lytiškai santykiauti su kitu žmogumi ir panašiai, tai yra seksualinis smurtas.

Seksualinis smurtas apima visas priverstinio lytinio akto formas, įskaitant prievartinius seksualinius nepageidaujamus veiksmus (paprastai pasikartojančius ir likusius be atsako), seksualinius užpuolimus ar nepageidautinus seksualinio pobūdžio žodinius ar fizinius veiksmus, intervenciją  į lyties organus, išangę ar bet kurią aukos kūno dalį lyties organu, daiktu ar bet kokia kita kūno dalimi naudojant jėgą, prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti sutikimo, asmeninių žmogaus ribų peržengimą (tikslingai pažeidžiant šias ribas), seksualinį ignoravimą siekiant nubausti, kito asmens vertimą žiūrėti (ir kartais imituoti) pornografiją.

 Skirtingos smurto formos dažnai naudojamos kartu. 

Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Šis smurtas dažnai naudojamas kartu su seksualiniu smurtu.  Jo pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama. Ši priežastis gali tapti kliūtimi  prabilti apie intymaus partnerio smurtą.

Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. Homoseksualūs žmonės gali patirti smurtą – užgauliojimus, pravardžiavimus, grasinimus ir išpuolius.

Jei abejoji, ar tavo partneris prieš tave smurtauja, kviečiame atlikti testą.

Smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę tavo sveikatai ir gyvybei, tad smurto atveju visada kviesk policiją – skambink skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Operatorius(-ė) tave išklausys ir perduos pranešimą policijos pareigūnams, kurie atvyks pas tave. Prireikus pareigūnai suteiks pirmąją pagalbą ir iškvies greitąją medicinos pagalbą, taip pat atskirai apklaus tave ir įtariamąjį, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes.

Jei patiri tik psichologinę ar ekonominę prievartą, kurias sunkiau įrodyti, kreipkis pagalbos į psichologą, į visuomenines organizacijas, pavyzdžiui, Caritą. Ar parašyk arba paskambink mums. Bendromis jėgomis rasime išeitį.

Tau reikia pagalbos, kad galėtum išeiti iš nuodingų santykių ir pradėtum kurti naujus, sveikus santykius. Kad būtum laimingesnė. Tai nėra lengva. Kartais išsivadavimas iš nuodingų, žalojančių santykių užtrunka keletą metų, bet galiausiai, patikėk manim, išaušta rami, graži, saulėta diena. Kai niekas tavęs nežemina, nemuša, ant tavęs nerėkia. Kai nereikia nieko bijoti. Bet tam reikia prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą.

Parengta pagal  Visureikalas.lt

Parašyk: angele@vokietijoslietuvis.de
Tel. 01520 2149810 (Angelė Digaitytė)

Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyje: Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras +370 679 61617, www.anti-trafficking.lt

Naujienos

Atminkime protėvių nuopelnus mūsų laisvei

Janina Survilaitė Meilė yra kurianti, meilė – tautos vertybių Tėvynės istorijoje išsaugojimo garantas ir tęsinys. Meilė tautai...

Po mirties apdovanotas Dr. Vincas Bartusevičius

Sausio 14 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų Globalios Lietuvos apdovanojimo „UŽ...

Sausio 13-oji

Atsimenu aš ją, sausio  13-osios dramą. Meluočiau, jei sakyčiau , kad nebuvo baisu. Ore tvyrojo šaltis. Speigas. Ir širdyje –...