Stasys Kinčinas. Nuo Mažeikių iki Memingeno

Angelė Digaitytė - Januar 1, 2021

Janina Paplauskaitė-Leonavičienė

Trejetą metų jo ieškojau. A.a. mama pasakojo, kad jos seneliai Antanas ir Barbora Šalavėjūtė Repšai Tučių kaime (Viekšnių valčiuje, dabar – Mažeikių rajonas) užaugino du brolius Antaną ir Stasį Kinčinus, Barboros sesers Justinos Šalavėjūtės sūnus. Vienas buvęs normalus, kitas – „peckelis“, šiuolaikine kalba – menininkas.

Justina su Pranciškumi susituokė 1887 metais Viekšnių bažnyčioje, apsigyveno Marijampolės dvare (netoli Tučių kaimo), vėliau poros vaikų susilaukė Bugių, Ašvėnų dvaruose, Dargiuose, Naikiuose. Taip ir keliavo iš dvaro į dvarą, kol apsistojo Mažeikiuose ir ten gimė jauniausias iš dvylikos vaikų, Stanislovas. Štai dėl ko aš jo gimimo neradau Viekšnių bažnytinėse knygose.

Stanislovo Kinčino gimimo įrašas bažnytinėje knygoje

Kas atsitiko Justinai, kad mano proseneliai priglaudė du Kinčinų berniukus, kur gyveno trečioji išgyvenusi sesutė Emilija, mano mama neprisiminė.

Radau pati. Įrašus mirčių registravimo knygoje. 1909 metų balandžio 2 dieną mirė poros dviejų mėnesių vaikas nuo plaučių uždegimo, o po dviejų savaičių mirė tėvas, sulaukęs 50 metų, nuo inkstų uždegimo, ir Justina liko našlė su devyniais mažais vaikais. Štai kodėl mano prosenelė pasiėmė du vaikus auginti.

Stanislovas Kinčinas gimė 1905 metų rugsėjo 1 dieną Mažeikių gyvenvietėje Viekšnių valstiečių Pranciškaus Kinčino ir Justinos Šalavėjūtės teisėtoje santuokoje. Pakrikštytas rugsėjo 5 dieną Mažeikių bažnyčioje. Krikštatėviai buvo Jonas Kateiva su žmona Emilija. Metrikos šone parašyta pastaba, kad Stanislovas Kinčinas 1932 metų rugpjūčio 2 dieną Notėnų bažnyčioje susituokė su Ona Janutyte. (Notėnų Šv. kankinės Kotrynos bažnyčia yra Skuodo raj. Notėnų kaime).

Radau ne tik metriką, bet ir keletą įdomių istorijų apie Stasio gyvenimą Vokietijoje, į kurią jis pasitraukė po karo. Kaip supratau iš straipsnio, kūrėjas emigravo be šeimos.

Jungtinės Amerikos Valstijose, Klivlende, leistas lietuvių laikraštis „Dirva“ 1971 metų liepos 2 dienos Nr. 50-2 rašė, jog po ilgų ir dažnų kilnojimų iš vienos Vokietijos „dipukų“ stovyklos į kitą Stasys apsigyveno Memingene, nedideliame Bavarijos miestelyje, kur tuo metu gyveno apie 1400 lietuvių.

„Draugas“, 1962 m. kovo 7 d.

Amerikos lietuvių laikraštis rašė, kad Stasys gimė Mažeikiuose, tik vietoje rugsėjo, nurodytas spalio mėnuo. Visa kita atitinka mūsų Kinčino biografiją.

Savamokslis menininkas vertėsi sunkiai, neturėjo net dirbtuvių, bet drožė iš medžio rūpintojėlius, rymojėlius, koplytėles, tapė madonas… „Jo kūriniai pasižymėjo dideliu ir originaliu primytivizmu, formų įvairumu, jausmų gilumu ir nuoširdumu“.

Vieną St. Kinčino didelį paveikslą su Madona nupirko Vokietijos vyriausybė ir išsiuntė kažkur į Afriką. Ši madona nustebino visus savo mėlynomis akimis. Menininką pažinoję manė, kad tai žemaičių mergelė, St. Kinčino mylimoji, matomai, palikta Lietuvoje.
Iš St. Kinčino jo kūrinius yra įsigiję Vokiečių bankininkai, pirkliai ir meno mėgėjai.
Šmaikštus buvęs vyrukas tas Stasys, „gyvas sidabras, smarkesnis už Vaišgantą <…> Kai Memingeno stoties bufete išgirsi garsiai šaukiant, žinok, kad tai žemaitiškai su vokiečiais kalbasi Kinčinas. Jei gatvėje užgirsi garsiausiai rėkiant, žinok, kad tai Kinčinas. Jis yra prisipirkęs keliolika moteriškų dviračių. Jei pamatysi važiuojant moterišku dviračiu, žinok, kad tai Kinčinas.“ Visos Memingeno parduotuvės pažinojo jį: supirkdavo visas gražiausias „skareles, sukneles ir visokius mažmožius. Mat, jis šventai tiki grįžti į Lietuvą ir parvežti savo mylimajai kraitį…“

Dauginių bažnytėlę puošią St. Kinčino tapyti paveikslai

Kitą kartą Stasys spaudon, ir net vokiškon, pateko, kai iš sniego miesto centre nulipdė 2 metrų aukščio bažnyčią („Draugas“, 1962 metų kovo 7 dieną perspausdino iš „Memminger Zeitung“). Vokiečiai apgailestavo, kad toks meno kūrinys stovėjo tik iki pirmo lietaus.

Stanislovas Kinčinas tarpukariu vaisingai triūsė Žemaitijoje. Jo tapyti paveikslai ir drožinėti altoriai puošė Viekšnių ir Laižuvos bažnyčias. Dar kokį dešimtmetį jo skulptūra – nešąs kryžių Kristus – stovėjo Viekšnių bažnyčios šventoriuje ant bolševikų 1941 metais sušaudyto kanauninko Jono Navicko kapo. Buldozerinio ateizmo metais iškilioji skulptūra naktį buvo sunaikinta. Pastatyta per karą ir šiandien stovi maža medinė, žaliai dažyta bažnytėlė Dauginiuose, kairiame Virvytės krante, apie 10 kilometrų už Viekšnių važiuojant link Tryškių. Maldos namus puošia tautodailininko Stanislovo Kinčino tapyba.

Nuotraukos autorės

Naujienos

Karantinas vėl pratęstas

 Šiandien posėdžiavę Vokietijos federalinių žemių vadovai ir kanclerė Angela Merkel nusprendė  karantiną visoje Vokietijoje...

Atminkime protėvių nuopelnus mūsų laisvei

Janina Survilaitė Meilė yra kurianti, meilė – tautos vertybių Tėvynės istorijoje išsaugojimo garantas ir tęsinys. Meilė tautai...

Po mirties apdovanotas Dr. Vincas Bartusevičius

Sausio 14 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų Globalios Lietuvos apdovanojimo „UŽ...