Vertingiausias išeivijos kultūros žurnalas

Angelė Digaitytė - Oktober 5, 2020

Juozas Brazauskas, istorikas

Antrajam pasauliniam karui besibaigiant į Vakarus pasitraukę lietuvių pabėgėliai, siekdami puoselėti lietuvybę, gavę okupacinės karinės valdžios leidimus, persikėlėlių stovyklose pradėjo leisti laikraščius ir žurnalus. Stambiausi ir svarbiausi leidiniai pasirodė okupacinėje amerikiečių zonoje.

Juozas Brazauskas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka

         Antano Pauliukonio inciatyva, pritariant  Vytautui Bieliauskui, 1944-aisiais, prieš pat Kalėdas, Miunchene buvo išleistas ir rotatoriumi padaugintas informacinis biuletenis. Jam prigijo „Aidų“ pavadinimas. Siekta, kad jame nebūtų apsiribota vien informacine medžiaga, bet būtų publikuojami ir straipsniai istorijos, literatūros, dailės, muzikos, kultūros temomis.

           Pabėgelių stovyklose gyvenimas buvo skurdus, nes vokiečiai neturėjo laiko jais rūpintis. Užteko rūpesčių su savaisiais. Pirmuosius „Aidų“ numerius redagavo Vytautas Bieliauskas, padedamas Antanui Pauliukoniui. Vėliau žurnalą redaguoti pakviestas poetas Kazys Bradūnas, gyvenęs Miunchene.

           Jo rankose žurnalas tapo rimtu kultūriniu leidiniu. Redaktoriai siekė nuo pat pirmų numerių išlaikyti aukštą intelektualinį ir meninį lygį. Kaziui Bradūnui perėmus redagavimą, pasikeitė žurnalo pobūdis ir turinys.  Poetas siekė, kad „Aidai“ atitiktų Juozo Keliuočio Nepriklausomoje Lietuvoje 1931-1940 metais leistos „Naujosios Romuvos“ lygį.

            K. Bradūnas į pirmą vietą iškėlė individualaus tobulėjimo idėją, kuri sutelktų jėgas lietuvybės puoselėjimui, gyvenant svetimoje kultūrinėje ir kalbinėje erdvėje. Jis būrė savo kartos poetus ir rašytojus, menininkus. 1951 metais išleista naujosios lietuvių poezijos antologija „Žemė“.Taip susiformavo „žemininkų“ sąjūdis, kurio ideologu tapo profesorius,  filosofas Juozas Girnius. Menine forma siekta įprasminti žmogaus egzistenciją. Savo išlikimą žemininkai siejo su tautos išlikimu.

          K. Bradūnui perėmus redaguoti žurnalą, A. Nyka- Niliūnas tapo  žurnalo „Aidai“ tiesioginiu globėju. Žurnale buvo spausdinami jo įdomūs rašiniai, vertimai. Kiek sunkiau sekėsi su literatūros kritikos staipsniais, recenzijomis. Trūko autorių, galinčių jas rašyti. K. Bradūnas kreipėsi į Rašytojų sąjungos narius, prašydamas talkos puoselėjant lietuvybę. 1946 metais buvo paskelbtas pirmasis novelės konkursas. Redaktorius siekė ne tik įdomesnio turinio, bet ir tobulesnio žurnalo meninio apipavidalinimo. Žurnale bendradarbiavo dailininkai V. Petravičius, T. Valius, V. K. Jonynas, P. Augius-Augustinavičius, A. Valeška.

      Vinco Mykolaičio-Putino mokyklos jaunieji rašytojai kėlė aukštus vertybinius kriterijus literatūros kūriniams – meniškumą ir estetiškumą. Pirmą kartą tremtyje pagerbtas Maironio atminimas, skelbiama Jurgio Baltrušaičio poezija, talentingo, bet tragiško likimo poeto Vytauto Mačernio (1921-1944) kūrybinis palikimas.

        Žurnale „Aidai“ bendradarbiavo vyresnės ir jaunesnės kartos rašytojai. Redaktorius K. Bradūnas juos sutelkė kūrybingam bendradarbiavimui.

1947 metais žurnalas išaugo nuo 16 puslapių iki 48. Nuo 1945 metų ketvirto numerio žurnalas ėjo 8 puslapių. Žurnalas prilygo Lietuvoje leisto žurnalo „Židinys“ apimčiai. K. Bradūno pastangų dėka žurnalas „Aidai“ tapo pagrindiniu išeivijos kultūros, meno ir literatūros žurnalu. Jis pelnė skaitytojų ir bendradarbių pasitikėjimą. Žurnalas buvo leidžiamas su pertraukomis dėl finansinių problemų gauti popieriaus spaudai. 1949 metais  žurnalą redagavo dr. J. Grinius ir P. Jurkus.

            Metų pabaigoje lietuviai pranciškonai Amerikoje tapo oficialiais žurnalo leidėjais. Redaguoti ėmėsi Antanas Vaičiulaitis. Vėliau žurnalą redagavo J. Girnius ir L. Andriekus.1992 metais „Aidai“ perkelti į Lietuvą ir sujungti su žurnalu „Naujasis Židinys“ ir dabar eina nauju pavadinimu – „Naujasis Židinys-Aidai“.

Juozas Brazauskas (g. 1952 metais Kėdainiuose) – publicistas, mokytojas-ekspertas, nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1998), Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas (2013), 2018 metais apdovanotas Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija už kultūros paveldo, kraštotyros sklaidą, Knygnešio Martyno Survilos premijos laureatas (2019), daugiau kaip 30 istorijos vadovėlių ir mokymo priemonių autorius ir sudarytojas. Gyvena ir kuria Panevėžyje.

Naujienos

Smurtas turi daug veidų. Atpažink jį

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo...

Tik nebijok. Netylėk

Durys užsidarė.  Po akimirkos Lina (vardas pakeistas – A. D.) išgirdo trinktelint laukujas duris. Petras išėjo. Moteris lengviau...

Ar žinai, kad gali atgauti dalį pinigų?

Dažnai užsienyje dirbantis žmogus nežino, jog kiekvienas legaliai užsienyje dirbantis Lietuvos pilietis gali pretenduoti į...