Vokiečių dovanoti vargonai skambės Jurbarko bažnyčioje

Angelė Digaitytė - September 25, 2020

Prieš keletą dienų Jurbarką apskriejo žinia: į miesto Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčią iš Vokietijos atkeliavo vargonai. Pirmoji šia puikia naujiena feisbuke pasidalijo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė. Labai geros būklės „Steinmeyer“ firmos 26 registrų  vargonus, pagamintus 1951 metais, parapijai dovanojo Taikos bažnyčia (Friedenskirche) Freiburge, dosniai parėmė Jurbarko rajono savivaldybė, o UAB „Manvesta“ nemokamai parvežė.

Bet apie viską iš pradžių.  

Jurbarko evangelikai liuteronai savarankiška parapija tapo 1851 metais (iki tol buvo Žvyrių parapijos filija). 1890 metais Jurbarke buvo pastatyta medinė bažnyčia. Sovietų laikais bažnyčia uždaryta, pastatas paverstas sandėliu, o vėliau perstatytas į gyvenamąjį namą. Seni unikalūs švediški vargonai ir varpas sunaikinti.

Prasidėjus Atgimimui atsikūrė ir parapija. Kertinis Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios akmuo buvo pašventintas 1994 metais rugpjūčio 26-ąją. Statybos užtruko dvidešimt metų. Vienu metu manyta, kad bažnyčios nebebus, nes trūko lėšų. Pinigų gauta iš Pasaulio liuteronų sąjungos, Vokietijos bažnytinių organizacijų, Lietuvos Vyriausybės bei bendruomenės narių aukų, tad statybų darbai vėl pajudėjo 2008 metais. Bažnyčia suprojektavo architektas Kazys Kazlauskas. Jos 26 metrų aukščio bokštą puošia 12 metrų kryžius, sukurtas dizainerio Mindaugo Petravičiaus, altoriaus vitražo autorė – jurbarkietė dailininkė Rasa Grybaitė, skulptoriaus Vinco Grybo anūkė.

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčia

Bažnyčios varpai, pavadinti Marijos, Juozapo ir Šv. Dvasios vardais, bei koplytėlės altorius atkeliavo iš Vokietijos, iš Hageno-Haspe – už juos parapijiečiai dėkingi Hageno evangelikų liuteronų kunigui ir kantoriui Valdui Jeliui. 2014 metais, kai buvo minima kunigo, lietuvių pasaulietinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukaktis, šventovei, esančiai K. Donelaičio gatvėje, suteiktas K. Donelaičio vardas, nors pamaldoms duris atvėrė dar prieš 2009-ųjų šv. Kalėdas. Naująją bažnyčią pašventino Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, savo kunigavimo kelią pradėjęs būtent Jurbarko parapijoje 1996 metais ir čia tarnavęs trejus metus.

2013 metais bažnyčioje buvo iškilmingai pašventinti didieji vargonai, padovanoti Vokietijos Lipės krašto bažnyčios, prieš tai čia stovėjo iš Šveicarijos pargabenti mažieji vargonai. Tačiau, anot L. Matuzaitės-Kairienės, didžiųjų vargonų statymo idėja ir begalinis noras ir tikėjimas juos turėti gimė tik atidarius Jurbarko bažnyčią pamaldoms ir naujam parapijiniam gyvenimui.  Buvo numatyta iš trijų mažesnių vargonų surinkti ir sustatyti vienus didžiulius trijų manualų vargonus. Tačiau po vos keliais registrais skambančių vargonų pašventinimo vargonų statybos turėjo vykti ir toliau, bet metai bėgo, darbai labai užsitęsė ir teko priimti sprendimą visgi šį vargonų statinį nuardyti.

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčia

Tačiau parapijos kunigas Mindaugas Kairys ir jo žmona, minėta L. Matuzaitė-Kairienė rankų nenuleido, ieškojo toliau išeities. Akys vis krypo į Vokietiją, iš kur ne kartą jau sulaukta paramos.

L. Matuzaitė-Kairienė jau daugiau nei dvidešimt metų visu savo gyvenimu tarnauja ir darbuojasi 1995 metais vokiečio kantoriaus (kantoriumi protestantų bažnyčioje vadinamas religinės bendruomenės giedotojas, choro vadovas, vargonininkas ir giedojimo mokytojas – A. D.) Friederio Gutowski ir Lauros senelio, tuo metu vyskupo Jono Viktoro Kalvano iniciatyva įkurtoje Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugoje. Pradžioje dalyvavusi kaip aktyvi narė, moteris nejučiomis tapo sandraugos valdybos nare ir paskui pamažu perėjo prie vadovavimo ir organizavimo darbų.  Kantoriaus dėka baigusi magistro moklus Lietuvoje, L. Matuzaitė-Kairienė dar šešerius metus Vokietijoje, Bairoito aukštojoje evangeliškos bažnytinės muzikos mokykloje studijavo vargonų bei bažnytinę muziką (tokių studijų galimybių Lietuvoje nėra).
LEBMS rūpinasi Lietuvoje visa evangelikų liuteronų bažnyčių muzikos veikla: kasmet organizuoja vaikų ir suaugusiųjų bažnytinių chorų šventes, rengia bažnyčiose koncertus, leidžia chorams skirtą literatūrą, renka senas giesmes ir perrenka jas naujai chorams, įrašinėja muziką. Taip pat viena iš labai svarbių organizacijos tikslų – rūpintis bažnyčiose esančiais intrumentas, naujų instrumentų gavimu, parvežimu, senų istorinių instrumentų taisymu ir priežiūra.  LEBMS vadovė pasakojo, jog per dvidešimt metų jau parvežti vargonai stovi Klaipėdoje, liuteronų bažnyčioje ir evangeliškos teologijos centro koplyčioje, Juodkrantėje, Palangoje, Priekulėje, Doviluose, Kintuose, Katyčiuose, Kretingalėje, Skirsnemunėje, Smalininkuose, Garliavoje, Jurbarke (mažieji vargonai).  2008 metais parvežti ir sustatyti didieji koncertiniai vargonai Vilkyškiuose.

Kunigo Mindaugo Kairio ir jo žmonos Lauros Matuzaitės-Kairienės šeima. 2019 m.

„Vargonus pargabenome iš Detmoldo, dabar šioje Vilkyškių bažnyčioje jau dešimt metų oranizuoju tarptautinį vargonų muzikos festivalį „Vargonų muzika Vilkyškiuose“. Taigi atėjo metas ir naujai atstatytoje, arba, kitaip tariant, po sužlugusių statybų naujam gyvenimui prikeltai, Jurbarko K. Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai, – pradėjo porinti naujųjų vargonų atkeliavimo iš Vokietijos istoriją L. Matuzaitė-Kairienė. – 2018 metų pradžioje gavau žinutę iš gerai pažįstamo kolegos, regiono kantoriaus Hermanno Feisto iš Lahro miesto, kad šalia, Freiburge, Taikos bažnyčia ieško turimiems „Steinmeyer“ vargonams naujų bažnytinių namų, nes gavo kitus, labai puikius ir didžiulius vargonus iš greta esančios bažnyčios. O tie „Steinmeyr“ vargonai buvo taip pat prieš kelerius metus atnaujinti, gerai sutvarkyti ir, žinoma, turėjo tik atrasti  tinkamą erdvę ir vietą.  Mudu su vyru, Jurbarko parapijos kunigu Mindaugu Kairiu, pasitarę, dar tą patį vakarą parašėme elektroninį laišką į Freiburgą, jog labai seniai jau laukiame tokių vargonų ir kad mūsų bažnytinei veiklai šiame krašte jie būtų didžiulė dovana.“

Vargonai dar Freiburge, Taikos bažnyčioje, bet tuoj bus ardomi. 2020 metų sausis

Susirašinėjimas su Taikos bažnyčios kunige Angela Heidler (Evangelische Kirche Freiburg, Geschäftsführende Pfarrerin Pfarrgemeinde Ost) ir pinigų vargonų Freiburge išardymui, parvežimui ir sustatymui, taip pat įmonės, kuri apsiimtų juos išardyti, paieškos užtruko apie metus. Po paskutinio vargonų atsisveikinimo koncerto per 2018-ųjų Šv. Kalėdas Freiburge 2019 metų sausį kunigas M. Kairys su savo tėvu Andriumi Kairiu ir dviem parapijiečiais Arūnu Žukausku ir Arvydu Gavėnia visą savaitę padėjo ardyti ir supakuoti vargonus Taikos bažnyčioje. Vargonai buvo nugabenti į „Link“ vargonų dirbtuves Gingeno prie Brenco mieste. Pasirodo, ši įmonė ir jos vadovas Thomas Wohllebas puikiai žinojo Taikos bažnyčios „Steinmeyer“ vargonus, nes prieš keletą metų juos taisė, tad mielai ėmėsi šių vargonų perkraustymo į Lietuvą. Visų pirmiausia, T. Wohllebas 2018-ųjų pavasarį kartu su Šiaurės evangeliškų bažnyčių direktoriumi Hansu Jürgen Wulfu apsilankė Jurbarke, įvertino visą bažnyčios antrojo aukšto situaciją, akustiką ir pradėjo mąstyti ir kurti, kaip šie „Steinmayer“ vargonai turės būti surenkami Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje. Laukė dideli darbai: išardytieji vargonai iš Freiburgo buvo pervežti į Gingeną, ten vėl išvalyti, suremontuoti ir sustatyti beveik taip, kaip turėtų būti surenkami Jurbarke. Tada 2020-ųjų pavasarį jie turėjo būti išardomi, sudedami į dėžes ir pargabenami į Lietuvą.  Visa tai jau turėjo įvykti pavasarį ir Šv. Sekminių metu naujieji vargonai turėjo būti pašventinti ir pristatyti Jurbarko parapijai bei visuomenei. Tačiau planus pakoregavo visą pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija ir visi šie darbai nusitęsė į nežinomybę, tačiau su didžiule viltimi ir noru, kada tik bus įmanoma, pervežti„Steinmeyer“ vargonus į Jurbarką.  

Gingene

Pinigų pirmajam išardymo etapui jurbarkiečiai gavo iš Šiaurės žemių evangeliškų bažnyčių (Nordelbische Kirche) surinktų aukų – padėjo jau minėtas kolega, Šiaurės evangeliškų bažnyčių  direktorius (LKMD) Hansas Jürgen Wulfas, su kuriuo daug metų bendradarbiaujama. Jis ne kartą yrą viešėjęs Jurbarke, vedęs chorinės ir vargonų muzikos seminarus ir matė didžiulį K. Donelaičio bažnyčios parapijos užsidegimą bei būtinybę turėti didžiuosius vargonus.

Gingene

Bet dar trūko apie 60 tūkstančių.  „Kreipėmės į Pasaulio liuteronų federacijos Vokietijos nacionalinį komitetą (Deutsches Nationalkomitee des Lutherischen Weltdundes Ausschuss für kirchliche Zusammenarbeit und Weltdienst Programmausschuss). Jo vadovas kunigas M. Hübneris tuoj pat atsliepė į prašymą, nes mes abu su vyru studijuodami Vokietijoje, aš – bažnytinę muziką, vyras – teologiją ir diakoniją, glaudžiai bendradarbiavome su šia organizacija. Taip pat, žinoma, jau anksčiau minėtas kolega Hermannas Feistas iš Lahrio ėmė rinkti aukas savo koncertų metu. 20 tūkstančių eurų skyrė Jurbarko rajono savivaldybė. Žodžiu, 2019-ieji buvo finansavimo paieškų ir pasiruošimo darbų metai,“ – sunkų etapą prisimena L. Matuzaitė-Kairienė.

Vargonai parkeliavo į Jurbarką.

Dar reikėjo paruošti vietą naujiesiems vargonams bažnyčios antrajame aukšte – viską vėl išvalyti, esamus daiktus kažkur kitur sudėti arba surasti kam atiduoti. Visur reikėjo vyrišų rankų pagalbos, kurią šiais laikais yra gan sudėtinga gauti. Tačiau kunigas M. Kairys rūpinasi Lietuvos evangeliškos liuteronų bažnyčios diakonine veikla, yra diakonijas vienijančios organizacijos – viešosios įstaigos  „Liuteronų dakonija“ – įkūrėjas ir direktorius, taip pat įkūręs netoli Šilutės, Vyžiuose, reabilitacijos namus – viešąją įstaigą „Gabrielius“, kuriuose psichologinę ir socialinę pagalbą randa priklausomybės ligomis sergantys žmonės. Ir štai šie vyrukai visada labai mielai kviečiami padėti, be to, darbo terapija taip pat yra ir reabilitacijos dalis.  

„Link“ vargonų dirbtuvių vadovas Thomas Wohllebas ir kunigas Mindaugas Kairys Jurbarke prie surenkamų vargonų.

Taigi vos 2020-ųjų rugsėjį sulaukė palankios situacijos dėl pandemijos, jurbarkiečiai tuoj suskubo organizuoti vargonų parvežimą. Logistikos įmonė „Manvesta“, turinti filialą ir Jurbarke, apsiėmė paremti ir parvežti vargonus, svėrusius 3,5-4 tonas. Bet dar reikėjo tuos vargonus Gingene pakrauti. Vėl į pagalbą atskubėjo minėtas kolega iš Heilbrono Hansas Martinas Braunwarthas su savo savanorių komanda iš Langenau. Labai miela, kad yra tokių žmonių, kurie pasiruošę padėti.

Taip vargonai atkeliavo į Lietuvą ir štai praėjusį pirmadienį nuo pat ryto vyko vargonų detalių ir didžiulių sunkių dėžių iškrovimo į bažnyčią darbai. Vėl gi čia gelbėjo vyrai iš „Gabrieliaus“ reabilitacijos namų. Aktyviai dalyvavo ir parapijiečių aktyvas.

L. Matuzaitė-Kairienė „matuojasi“ naujųjų vargonų grojastalį.

Paklausta,  kodėl tie vargonai Jurbarko evangelikams liuteronams tokie svarbūs, L. Matuzaitė-Kairienė atsakė:
„Mūsų evangelikų liuteronų bažnyčia yra giedanti bažnyčia. Pamaldose kiekvieną sekmadienį yra vargonuojama ir visi parapijiečiai kartu iš giesmynų gieda. Mūsų giesmės – tai yra mūsų tikėjimo pagrindas, perduodamas iš kartos į kartą.  Žinoma, su naujaisiais „Steinmeyer“ vargonais bus galima atverti naują erdvę profesionaliems vargonų muzikos koncertams, gal tai bus nauja niša Jurbarko sakralinės muzikos festivaliui, profesionaliosios vargonų muzikos koncertams. Jau apie dvidešimt metų, dirbdama evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugoje, kasmet organizuoju seminarus bei kursus vargonininkams bei bažnytinių chorų vadovams, tai darydavau iki šiol Klaipėdoje,  Klaipėdos universiteto menų fakultete, o nuo šiol bus galima seminarus puikiai rengti ir Jurbarke.
Taigi mums vargonai yra didžiulė Dievo dovana, kurią prikelti naujam gyvenimui reikia labai daug gerų žmonių valios, pastangų, gerų norų ir, žinoma, tikėjimo ir vilties.“

Lauros Matuzaitės-Kairienės asmeninio archyvo nuotraukos

Naujienos

Smurtas turi daug veidų. Atpažink jį

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo...

Tik nebijok. Netylėk

Durys užsidarė.  Po akimirkos Lina (vardas pakeistas – A. D.) išgirdo trinktelint laukujas duris. Petras išėjo. Moteris lengviau...

Ar žinai, kad gali atgauti dalį pinigų?

Dažnai užsienyje dirbantis žmogus nežino, jog kiekvienas legaliai užsienyje dirbantis Lietuvos pilietis gali pretenduoti į...